Staltiesės ritmu

Kartą diskutuodamas su kolega žurnalistu, kuris vėliau tapo žurnalo redaktoriumi, leptelėjau: mano didžiu įsitikinimu, valgantis žmogus yra tiek pat reikšmingas, kaip ir mąstantis žmogus. Kaip ir skaitantis, kuriantis, tikintis. Kolega įsmeigė į mane akis ir prunkštelėjo. Valgantis žmogus? Homo edens? Na, na… Diskusija tąkart baigėsi. Išvykęs dirbti į Italiją radau bendraminčių. Apstulbau susivokęs, kad visa Italija, visa Pietų Europa mąsto panašiai: valgantis žmogus – tai tam tikrų socialinių, etnografinių, kultūrinių vertybių atspindys.